Ruošk slides vasarą: šiluma nebrangs, tačiau daugiabučius geriau renovuoti

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 03 rugsėjo 2010
Greta Kamandulytė

ftyfyfthfhdhd4245Gerai vasarą, kai šilumos  buvo daugiau nei reikia ir ji nieko nekainavo. Bet už poros mėnesių šilumą teks pirkti ir už ją mokėti.
O  kainos už šildymą sparčiai kyla, deja, žiemą mūsų namuose šilumos nėra daugiau, nes ji „išeina“ per kiaurus langus, drėkstančias sienas ir varvantį stogą. Suprantama, kainų kilimo pavieniai gyventojai negali sustabdyti. Tačiau kiekvienas iš jų gali efektyviau naudoti energiją, gyventi šilčiau ir sutaupyti, nemokėdamas už skersvėjų išpūstą brangią šilumą. Artėja ruduo, ir žmonės vis dažniau susimąsto, kiek brangs šiluma šį šildymo sezoną.

Elektrėnuose šiluma nebrangs

„Mano didžiausias noras, kad šiluma pigtų ir elektrėniečiai pigiausiai Lietuvoje mokėtų už šilumą“, – sako Elektrėnų savivaldybės meras Arvydas Vyšniauskas. Regis, mero noras pildosi. Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius Ričardas Leckas teigia, kad šiame mieste artimiausiu metu šiluma nebrangs. „Kalbėjau su Lietuvos elektrinės atsakingu darbuotoju, kuris patikino, kad kol kas kaina nekils, nes pasaulyje kuro kainos stabilizavosi“, – sako R.Leckas ir pastebi, kad, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, Elektrėnuose gyventojai moka po 16,2 ct/kWh, Utenoje - 18,89 ct/kWh,  Molėtuose - 18,07 ct/kWh, Tauragėje - 19,03 ct/kWh, o kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių šilumos punktų, Elektrėnuose ji kainuoja 15,36  ct/kWh,  Utenoje 18,55  ct/kWh,  Molėtuose 18,03, Tauragėje 17,67 ct/kWh.
„Tai mažiausios šilumos kainos. Kitų miestų gyventojai už šildymą moka brangiau: Akmenėje, Alytuje, Anykščiuose - apie 29 ct/kWh, Kaune - apie 28 ct/kWh, Vilniuje - apie 23 ct/kWh“, – teigia R.Leckas ir priduria, kad Elektrėnų vietos laikraščių  interneto svetainėse pasirodantys komentarai, jog elektrėniečiai brangiausiai moka už šildymą, visiškai neatitinka tiesos. Žinoma, kainos dar gali ir kisti.

Daugiabučių modernizavimas – vėžlio žingsniu

Išeitis, norintiems šilčiau gyventi, yra daugiabučių namų atnaujinimas ir modernizavimas. Lietuva yra parengusi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kuri gyventojams atveria galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialistas Einaras Burkšas informavo, kad  šiai programai pagal JESSICA finansinį modelį daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui kontroliuojančiajame fonde sukaupta apie 800 mln. litų ES struktūrinių fondų bei valstybės lėšų.
Komunalinio ūkio direktoriaus R. Lecko teigimu, Elektrėnuose yra  143 namai, kuriuos reikia renovuoti. „Vienas namas jau renovuotas. Pastato pamatus nupirko UAB „Boen Lietuva“. Ši bendrovė atnaujino pastatą, jį apšildė ir leido savo darbuotojams išsipirkti butus lengvatinėmis sąlygomis. Atnaujintame name sąnaudos už šilumą ženkliai sumažėjo. Jeigu kitų daugiabučių namų gyventojai už šilumą moka 2-3 Lt už kvadratinį metrą, tai atnaujinto namo gyventojai moka tik 60 centų už kvadratinį metrą“, - sako R. Leckas.
Pasak E.Burkšo, pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą savo namą atnaujinti ir modernizuoti sumaniusioms bendrijoms teikiama ne parama, o kompensacijos. Jas bendrija gauna tuo atveju, jei ji dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo programoje ir nutaria atnaujinti namą. Po renovacijos pasiekus C energinio naudingumo klasę bendrijoms kompensuojama 15 proc. visų išlaidų. „Taip pat taikomos ir skirtingo dydžio kompensacijos rengiant pastato atnaujinimo projektą, energinio naudingumo sertifikatą ir techninį projektą, kompensuojama 50 proc. statybos rangos darbų techninės priežiūros išlaidų ir kiti dalykai“, –  programos teikiamas galimybes primena E. Burkšas.

Bloga buvusi programa

Elektrėnų savivaldybėje  daugiabučių namų atnaujinimo programa  iriasi sunkiai. Mero A. Vyšniausko teigimu, su daugiabučių gyventojais rengiami susitikimai, diskutuojama apie atsiveriančias galimybes atnaujinti savo būstą, tačiau kol kas viskas tuo ir pasibaigia. R.Lecko manymu, daugiabučių programa stringa dėl kelių priežasčių. Viena jų – žmonės tebėra nusivylę ankstesne daugiabučių atnaujinimo programa.
„Prieš porą metų nemažai Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų, tarp jų ir viena Elektrėnų bendrija, bandė pasinaudoti programa ir atnaujinti savo būstą, bet jiems nepavyko. Žmonės savo dalį susirinko, o Vyriausybė įsipareigotos 50 proc. dalies neskyrė. Siekiant sudominti gyventojus šia programa buvo surengta begalė susirinkimų, išleisti ir išplatinti lankstinukai“, – nelinksmą patirtį prisimena EKŪ direktorius R.Leckas. – „Buvau daugelyje susitikimų, kuriuose dalyvavo ministerijos atstovai, daugiabučių namų administratoriai, bendrijų pirmininkai. Susitikimuose buvo keliamas klausimas, kas nutiko su ankstesne programa, kai prieš porą metų žmonės surinko pusę namo atnaujinimui reikalingų lėšų, o Vyriausybė savo įsipareigojimų nevykdė, nes kai atėjo laikas imti paskolą, pasirodė, jog namų atnaujinimui skirtų pinigų nėra. Dabar gyventojai, turėdami tokią patirtį, neskuba. Ir bendrijų pirmininkai nusivylę. Juk jų gyventojai vis klausė, kur jų pinigai, kodėl nevyksta namo renovacija. Tarp jų ir namo gyventojų atsirado nereikalinga įtampa. Sukompromituota ankstesnė programa yra didelis stabdis dabartinei, todėl žmonės ja nesinaudos.“

Vėl kalti valdininkai

Tačiau dėl daugiabučių atnaujinimo lėtų tempų kalti ne tiek gyventojai, kiek valdininkų aplaidumas ir jų sukurti dirbtiniai trukdžiai. Sutartis su Europos investicijų banku dėl daugiabučių renovacijos finansavimo sąlygų buvo pasirašyta jos nesuderinus su Lietuvos bankais. Todėl bankams ji netinka ir jie negali teikti paskolų. Sutartis numato, kad paskolas teikiantys bankai privalo tikrinti būsto savininkų mokumą, atliekamų darbų kokybę. Vadinasi, jie negali suteikti paskolos, jei name yra nemokių, socialiai remtinų gyventojų, nors už juos ir garantuoja valstybė.
„Parinktas optimaliausias, patraukliausias ir dabartines valstybės finansines išgales atitinkantis mechanizmas. Programos dalyviams garantuojamos fiksuotos ne didesnės kaip 3 proc. metinės palūkanos“, – pabrėžia E.Burkšas. – „Kol kas pagal naująją daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje nėra atnaujintas nė vienas namas, kadangi užtruko Europos investicijų banko derybos su vietiniais finansiniais tarpininkais, kurie ir teiks lengvatinius kreditus. Projekto atsiperkamumą lems įgyvendinamų energiją taupančių priemonių, tokių kaip stogo ir sienų apšiltinimas, šildymo sistemos atnaujinimas, langų pakeitimas naujais, balkonų įstiklinimas, efektyvumas ir dėl to sumažėjęs mokestis už šildymą. Daugiabučių namų atnaujinimo programa – tai patikimas ir efektyvus būdas, padedantis kiekvienam daugiabučio namo gyventojui atlikti savo pareigą – pasirūpinti turimu turtu. Senos statybos namų atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas, o programa suteikia gyventojams galimybę užsitikrinti paramą būsto atnaujinimo darbams. Būsto atnaujinimas kiekvienam gyventojui leidžia sumažinti šildymo išlaidas, suteikia naują gyvenimo kokybę ir komfortą bei pakelia turimo turto vertę.“
Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialisto E. Burkšo teigimu, norą dalyvauti šioje programoje šiuo metu jau yra pareiškusi 41 bendrija.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.