Susitiko po 40 metų

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 20 rugpjūčio 2010

Šulskio klasė trumpam tik sugrįžo – Laiko vingiais prašokę metus –

Į Šačių mūrinę mokyklą, į savo antruosius namus.

Ačiū, kad mus subrandinote, padėjote švęsti jaunystę,

Ačiū, kad skyrė Likimas, Mielieji, visus Jus sutikti...


Picture_022dxvfsgfsdgsPicture_075dgfdgtjfyftu

Tokiomis eilėmis rugpjūčio pirmąjį šeštadienį į Šačių mokyklos 1970 metų laidos abiturientų susitikimą atvykę klasės draugai dėkojo vieni kitiems ir mokytojams.

40 metų – daug ar mažai? Rodos, jie prašoko,  per tą laiką palikę  užaugintus vaikus ir jau besistiebiančius vaikaičius, prašoko palikę ligas, rūpesčius, netektis, o abiturientai susirinko tokie patys. Kaip sakė mokyklos direktorė Danutė Jakštienė, mergaitėms tik uniformas užvilk, jos bus tokios pačios, kaip tada, 1970 metų pavasarį. Deja, tie prabėgę metai nusinešė dviejų klasiokų – Prano Jotkaus ir Valio Gedgaudo – gyvybes, Ariogalos kapinėse ilsisi  lietuvių kalbos mokytoja Ona Šulskienė, nebėra tarp gyvųjų trijų tos klasės žentų. Bet iš 25 buvusių abiturientų į susitikimą atvyko 16, dar 5 atsiliepė, bet dėl įvairių priežasčių negalėjo atvykti. Tik dvi buvusios abiturientės ir tik dėl joms žinomų priežasčių į kvietimą neatsiliepė.

Prisiminimai

Susitikimas prasidėjo Šačių  bažnyčioje šv. Mišiomis. Gražiai prie Altoriaus šv. Komunijai suklupo visa klasė ir jų auklėtojas, nusipelnęs mokytojas Vytautas Šulskis. Juk šioje bažnyčioje apie1960 metus, slapta kaimo močiučių išmokyti tikėjimo tiesų,  šie moksleiviai priėmė ir Pirmąją Komuniją. Tuometinis bažnyčios klebonas Vincentas Senkus mokė vaikus sovietmečiu visada turėti Dievą savo širdelėse. O mokytojas V. Šulskis, kiekvienoje ekskursijoje – ar tai buvo po Lietuvą, ar Ukrainą, ar Leningradą (dabar Sankt Peterburgas) – vaikus vesdavo į bažnyčią. Tokių ekskursijų tikslas buvo dengiamas kitu tikslu – supažindinti moksleivius su senovišku menu.  Šatėse kunigaujant V. Senkui   mokykla ir bažnyčia gražiai bendradarbiavo (1960-1986). Direktorei D. Jakštienei ne kartą tekdavo atsiskaityti Partijos komitete ne tik už tai, kad  vaikai iš bendrabučio pas kleboną bėgdavo televizoriaus žiūrėti, bet ir už tai, kad per tuos metus net trys abiturientai pasirinko kunigystę. Ir 1970 metų laida prisimena tas žiemas, kai ledo ritulį žaisdavo mokytojo Pauliaus Jonušo komanda prieš klebono komandą. Kol vykdavo pamokos, klebonas su ikimokyklinukais nuvalydavo tvenkinio ledą, o po pamokų vykdavo varžybos. Klebonas užsukdavo ir į sporto salę palaikyti saviškių krepšinio komandų. Vaikai ir klebonas dažnai susitikdavo kapinėse,  kur  vykdavo savotiškos pamokos apie gyvenimo prasmę. Tokių prisiminimų vedami buvę moksleiviai nulenkė galvas prie šventoriuje palaidoto kunigo, uždegė žvakeles ant Prano Jotkaus kapo. O ir daugumos vaikų tėveliai ilsisi Šačių kapinėse, tad prieš aplankant mokyklą, valandėlę čia užtruko.

Pamokos

Pamoką šį kartą mokytojas V. Šulskis vedė bibliotekoje. Ne ką jau ir beišmokysi dabartinius senelius, 1970 metų abiturientus. Tik visi kartu pažiūrėjo prieš dešimtmetį buvusio susitikimo vaizdo įrašą. Dešimtmetis šiek tiek  pakeitė veidus ir likimus. Susėdę šalia suolo draugų, tarsi užbraukė tuos prabėgusius  metus, be klasiokų: vartė tik albumus, skaitė užrašus, dalijosi prisiminimais. Apie pragyventą gyvenimą be mokyklos, 1970 metų – 5-tosios- laidos abiturientai kalbėjo savo mokytojo V. Šulskio eilėmis: apie jaunystę, meilę, darbą, draugus, patriotiškumą, išėjimus.  V. Šulskis viską eilėmis surašė ir sudėjo į savo 4 eilėraščių knygas. Gerų žodžių V. Šulskio auklėtiniai negailėjo ir mokytojams Daliai ir Pauliui Jonušams, direktorei Danutei Jakštienei, į susitikimą neatvykusiam Feliksui Liaučiui.

O apie dabartį suaugę  vaikai  kalbėjo trumpai. Džiaugėsi savo ir vaikų pasiekimais, gyrėsi vaikaičiais, šiek tiek pasiskundė dėl netekčių.  Filmuotoje medžiagoje susitiko su išėjusiaisiais.

Išsikalbėti  naktis per trumpa buvo. Paryčiais, pasitikę aušrą, kaip jaunystėje,  pavaikščiojo po Šates... Dabar Šatės  labai išgražėjusios: išasfaltuoti  keliai ir takeliai, atnaujinti namai, prie kurių išpuoselėti gėlių darželiai.  Kas žino, ar tokia euforija dar kada pasikartos?..

Negalėjo klasės draugai kitą dieną aplenkti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazio Viršilo sodybos. Priežastys tam buvo trys: pirma – Kazys yra vienintelis valdininkas iš visų 25 buvusių abiturientų, antra - jo pastangomis šis susitikimas buvo taip gražiai organizuotas, trečia - įsigijo jis sodybą šalia Simono Daukanto klėtelės. Šioje sodyboje prie Lietuvos vėliavos  po 40 metų ir užbaigė Šačių mokyklos 5-tosios laidos abiturientai pamoką.

Tegul tokios pamokos pasikartos dar daugelį kartų. Gaila, kad buvusi  Šačių vidurinė mokykla dabar liko  pagrindinė ir planuojama palikti tik pradinę. Vis tiek, pasak mokyklos direktoriaus Bronislovo Bagočiaus, buvusieji mokiniai čia visada bus laukiami.

Susitikime dalyvavo ir įspūdžius aprašė:

Stasė Vičiūtė – Paulauskienė

Julija Viskontaitė - Kirkilienė

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.