Verslas Elektrėnuose: vieni užsidaro, kiti juda pirmyn

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 20 rugpjūčio 2010
Gražina Radzvilavičiūtė

IMG_0440dgdrdtyyftujgkguBedarbystė Elektrėnuose, ilgą laiką buvusi viena mažiausių Lietuvoje, dabar smarkiai išaugo.Tačiau į darbo biržas plūstantys bedarbiai retai kada imasi patys susikurti sau darbo vietas.
Apie tai liudija ir liepą paskelbti Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenys: sau darbo vietą sukūrė tik 2,2 proc. dirbančiųjų.
Nuolat kalbama apie tai, kokia sudėtinga Lietuvos verslo aplinka. Tačiau šįkart „Elektrėnų kronikai“ rūpi, kaip gyvena  mūsų verslininkai. Pasirodo, vienų verslas – plečiasi, kitų – vos metus gyvuoja. Verslininkai vienbalsiai tvirtina: Elektrėnai – maža rinka.

Skundžiasi, bet neperka

Ar pamenate tuos laikus, kai dar neturėjome didžiųjų prekybos centrų? Nuolat skųsdavomės, kad nėra kur nė padoraus rūbo nusipirkti. Tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojom: gausu ne tik įprastų, bet ir dėvėtų rūbų parduotuvių, išparduotuvių.
Tačiau apie tai, jog naujų drabužių parduotuvės negali pasigirti klientų gausa ir todėl jos prekybos centruose vis keičiasi, „Elektrėnų kronikai“ pasakojo Miglė Staškevičienė. Ji prekybos centre „Geras“ praėjusių metų spalį atidarė rūbų išparduotuvę, kur, beje, prekiauja ir savo kurtais papuošalais, tačiau vos po metų yra priversta ją uždaryti.
Miglė prekiauja pagal individualios veiklos pažymėjimą. Mintis apie nuosavą verslą atėjo susiklosčius nepalankioms aplinkybėms: Miglė neteko darbo, tad kelis mėnesius jo neradusi darbo biržoje nusprendė sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų, iš kurių ji gavo pašalpą, ir pati sukurti sau darbo vietą. Pasak Miglės, sunkiausia jai buvo surasti tiekėjus ir prekybinę įrangą.
Iš pradžių pirkėjų nestigo, tačiau nuo sausio jų labai sumažėjo. Tačiau bene svarbiausios priežastys, dėl kurios rūbų parduotuvėms Elektrėnuose sunku išsilaikyti, anot Miglės, yra prekybos ploto nuomotojų nelankstumas ir dėvėtų rūbų prekeivių konkurencija. Sunku ir dėl mokesčių: „Tik pradedi kapstytis ir nuo pirmos dienos turi mokėti mokesčius, net nėra kada įsibėgėti“, - kalbėjo Miglė. Be to, Elektrėnai – nedidelė rinka.
Taigi rugsėjį, prieš uždarymą, laukia galutinis išpardavimas.

Žmonės stato – mes gyvename

Buvusioje laikinojoje gyvenvietėje statybinių medžiagų parduotuvė „Orvega“ gyvuoja jau šešiolika metų. O prieš dvejus metus elektrėniečiai verslininkai išplėtė verslą ir naujoje parduotuvėje Pergalės gatvėje, šešiolikaaukščiame name, pradėjo prekiauti plastikiniais langais, šarvuotomis durimis, stoglangiais ir kt.
Paklaustas, kaip sekasi, „Orvegos“ vadovas Zenonas Sakalinskas atsakė, jog po truputį juda į priekį. „Ne viskas iš karto, kad investicijos atsipirktų, reikia laiko. O kada taip bus, prognozuoti sunku. Net ir valstybės ekonomistai negali visko prognozuoti“, - „Elektrėnų kronikai“ kalbėjo Z. Sakalinskas. Tačiau kadangi verslininkas orientuojasi tik į nedidelę vietinę rinką, galima spėti, jog investicijos atsipirks ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Vieno atsakymo į klausimą, kas trukdo sėkmingiau vystyti verslą, verslininkas nerado. Pasak Z. Sakalinsko, kenkia ir bendra sunki ekonominė padėtis, ir siauras valstybės vadovų požiūris į biudžetą, kai žiūrima į skaičius, o ne į žmones.
Tačiau įmonės, Elektrėnus ir Vievį aprūpinančios statybos ir apdailos prekėmis, vadovas nusiteikęs optimistiškai: „Jei žmonės stato – mes gyvename“.  O Z. Sakalinskas, 1994 m. nusprendęs dirbti, kaip sakoma – sau, įkūręs „Orvegą“ darbo vietas suteikė ne tik sau, bet ir dar septyniolikai žmonių.

Liko pavadinimas ir kėdės

Iš garsiojo restorano „Perkūnkiemis“, stūksančio ant Elektrėnų marių kranto, liko tik pavadinimas ir kėdės. Naujasis „Perkūnkiemis“, įsikūręs Draugystės gatvėje, atvėrė duris tik prieš metus. Dabar tai ir restoranas, ir konferencijų bei pokylių salės, ir skruzdėlynų kepykla, ir viešbutis, kurio Elektrėnuose ypač trūko.
Kaip pasakojo UAB „Perkūnkiemis plius“ vadovas Danius Kubilius, liepos ir rugpjūčio mėnesiai jo verslui buvo sunkūs: ištroškusiems nuo karščių žmonėms nebesinori Perkūnkiemyje kepamų skruzdėlynų, o kadangi švęsti žmonės vykdavo į gamtą, ir pokylių salė dažnai likdavo tuščia. Gražiai įrengtoje, erdvioje konferencijų salėje kol kas vyko tik viena konferencija.
Tačiau tendencijos nėra vien liūdnos: žiemą ir pavasarį pokylių salė buvo užimta kiekvieną savaitgalį, o ir aštuoni viešbučio kambariai nesutalpindavo visų, norinčių apsistoti.
Pasak D. Kubiliaus, prieš mokesčius nublanksta įvairių komunalinių patarnavimų ir paslaugų kainos. Didelės išlaidos skiriamos kurui, vandeniui, elektrai ir dujoms, kuriomis Perkūnkiemis šildomas. Verslininkas mini ir tai, jog rinka Elektrėnuose – maža, tad investicijų atsipirkimo dar teks gerokai palaukti.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.