Prasmingi darbai vienija žmones

Į savaitraščio „Elektrėnų kronika“ puslapius grįžo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas. Jau šiame numeryje startuoja naujas projektas „Prasmingi darbai vienija žmones“, kuriam šis fondas skyrė 4000 Eur paramą. Pagrindinė projekto ašis – skatinti skaitytojų pilietiškumą ir patriotiškumą, kurie yra itin svarbūs šiuo laiku. Projekte rašysime apie Elektrėnų savivaldybėje aktyviai veikiančios Elektrėnų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Algirdo šaulių 1-osios kuopos veiklą, sieksime skatinti vaikų ir jaunimo kultūrinį ir pilietinį ugdymą, sukurti informacinę erdvę jaunų žmonių diskusijoms apie pilietiškumą, ideologiją, tautinį sąmoningumą. LDK Algirdo Šaulių 1-osios kuopos nariai taip pat yra suinteresuoti jų veiklos sklaida. Šauliai aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Renginių dalyviai didžiuojasi jaunimu, bet ne visi žino, kad tai – mūsų savivaldybės jaunuoliai, dalyvaujantys jaunųjų šaulių veikloje. Projektą vykdyti padės UAB „Galvės investicijos“ konsultantas, istorikas Romualdas Bakutis, atsargos kapitonas, žygių „Žalio Velnio takais“ organizatorius Vytas Šareika bei kiti bendradarbiai. Projektui kiekvieną numerį skirsime net du laikraščio puslapius, kuriuos gausiai iliustruosime nuotraukomis.

Projektas tęsis iki metų pabaigos. Tikimės, kad mums pavyks pasiekti išsikeltus tikslus – skatinti patriotiškumą, sutelkti žmones vienybei, kuri, kaip parodė laikas, ne kartą padėjo lietuviams pasiekti didžių pergalių.

Už nuopelnus apdovanoti kraštiečiai

Narių vertinimas:  / 1

Molis. Foto Jono PaulauskoJulija KIRKILIENĖ

Vasario 16 d. Vilniaus rotušėje Valstybės atkūrimo paminėjime dalyvauti pakviesti buvo VĮ „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis ir Baltamiškio kaime gyvenantis žinomas žurnalistas, rašytojas, LŽS Tarybos narys Vytautas Žeimantas. Jie buvo apdovanoti medaliais „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai”.

Share

Viena istorija šimtmečio tėkmėje

Narių vertinimas:  / 4

ribnikovaiJulija KIRKILIENĖ

Prasidėjo paskutinieji šimtmečio metai po Lietuvos valstybės atkūrimo. Jau nedaug liko gyvų žmonių, kartu su Lietuva laukiančių šimtmečio jubiliejaus. Bet istorijoje liko vardai žmonių, visą tą šimtmetį prasmingais darbais prisidėjusių prie Lietuvos kūrimo, puoselėjimo, Nepriklausomybės išlaikymo. Pasižvalgėme po Semeliškių apylinkes, paieškojome žmonių, kurių giminės šaknys šiose apylinkėse šaknijosi paskutinį šimtmetį, ir pasidomėjome, kokiais prasmingais darbais jie kūrė Lietuvą.

Share

Monumentas liudija

Narių vertinimas:  / 4

monumentasJulija KIRKILIENĖ

 

Lietuva ruošiasi pažymėti Valstybės atkūrimo šimtmetį. Neginčytina, kad Lietuvą į Nepriklausomybę atvedė žmonės, dirbdami prasmingus darbus ir vienydami bendraminčius. Mes jubiliejų norėtume įprasminti rinkdami savivaldybės bendruomenių kraštotyrinę medžiagą, aprašydami įdomių žmonių giminystės šaknis ir jų darbus nuo 1918 m., diskutuodami apie dabartines aktualijas. Prie projekto kviečiame prisijungti bendruomenes, kurių Elektrėnų savivaldybėje veikia net 27. Kartu rinkime kiekvienos bendruomenės krašto istorijas, ieškokime įdomių žmonių, paskutinį šimtmetį gyvenusių tose vietose ir prasmingais darbais prisidėjusių kelyje į Nepriklausomybę. Nepamirškime dalintis dabartinėmis bendruomenių aktualijomis, skatinkime gyventojų pasitikėjimą pilietiškų ir savo kraštą mylinčių žmonių siekiais ir darbais puoselėti bei branginti savo kraštą. Pernai projekte rašėme apie mūsų savivaldybėje gyvenančius kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę. Šių metų projekte rašysime apie bendruomenėse gyvenančius senbuvius, kurių senelių ir protėvių šaknys įaugusios mūsų apylinkėse, jie dar gali papasakoti, kokiais darbais čia gyvenę žmonės prisidėjo prie Lietuvos kelio į Laisvę. Projektą iš dalies (1200 EUR) remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Share

Pusiaužiemio šventė Kietaviškėse

Narių vertinimas:  / 0

kietaIrena Petkevičienė

Taip surėdyta, kad žmogus ilgisi šviesos ir šilumos. Archaiškais laikais, kai nebuvo dabar mums įprasto laiko skaičiavimo, žmonės stebėjo dangaus šviesulius ir gerai išmanė, kada jie žada pavasarį ateisiant. Pauliaus (Povilo) atsivertimas, Kirmėlinė, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis… Šitaip vadinamas pusiaužiemis – sena, bet nepamiršta kalendorinė tradicija, minima sausio 25 dieną. Koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė. Sakoma, kad šią dieną iš žiemos atsibunda barsukas (kai kur meška ar ežys) ir apsiverčia ant kito šono, o žalčiai, gyvatės ir kirmėlės atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti). Per pusiaužiemį jau galima pasidairyti gamtoje pirmųjų, bet dar nedrąsių pavasario ženklų ir pabandyti nuspėti orus. O geriausias orų „pranešėjas“ yra barsukas. Reikia tik stebėti jo elgesį. Sakoma, kad per pusiaužiemį savo oloje barsukas prabunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti ir nerti atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai „prasineš“ per mišką, pakvėpuos grynu oru. Apie jo veiklą matysime iš paliktų pėdsakų. Grįžęs barsukas versis ant kito šono ir kietai įmigs – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas. Per pusiaužiemį būdavę įvairiausių draudimų, kadangi žmonės stengėsi naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę.

Share

Pastrėvio šviesuolė Pastrėvietė, etnografinio ansamblio „Vuolasta“ įkūrėja ir vadovė, kraštotyrininkė LAIMA TIDIKIENĖ švenčia garbingą 80 metų jubiliejų

Narių vertinimas:  / 0

Vuolasta 004-Copy1Laima Galinytė-Tidikienė gimė 1937 metais Kauno rajone mokytojų šeimoje. Tėvą ištrėmus į Vorkutos anglių kasyklas, prasidėjo mamos su vaikais klajonės po Lietuvos mokyklas. Teko gyventi ir mokytis Ariogaloje, Betygaloje, Žagarėje ir vėl Kauno rajone. Baigusi vidurinę mokyklą, ji studijavo Kauno žemės ūkio akademijoje, o baigusi mokslus 1959 metais gavo paskyrimą į tuometinį (Vievio raj.) M.Melnikaitės kolūkį.

Share

Jagėlonių kaimas (ne)nyksta

Narių vertinimas:  / 1

jagelonysVirginija Jacinavičiūtė

Dar prieš Kalėdas kilo mintis parašyti apie jagėloniškių kasdienybę. Toks noras apėmė vos įvažiavus į kaimą ir pamačius tuščias sodybas, uždarytas parduotuves. Žvelgdama į vaizdingus kaimo peizažus ir čia pat matydama suklypusius namus, prisiminiau per informacines priemones dažnai minimus tuštėjančius kaimus. Man atrodė, kad mūsų savivaldybėje kaimai netuštėja, juk aplink daug įmonių, kyla nauji namai, tiesiami keliai, šaligatviai... O Jagėlonių kaimo Vytauto gatvė pasitinka namais vaiduokliais. Kodėl gi taip, kilo klausimas, tad sausio 11-ąją išsiruošiau į Jagėlonis, pasidomėti kuo gyvena Kietaviškių seniūnijai priklausančio kaimo žmonės.

Share

Kietaviškių bendruomenė – tai, kas mus vienija

Narių vertinimas:  / 0

kietaviskiuLietuva ruošiasi pažymėti Nepriklausomybės šimtmetį. Laikraščio „Elektrėnų kronika“ kolektyvas jubiliejų įprasminti planuoja rinkdamas savivaldybės bendruomenių kraštotyrinę medžiagą, aprašydamas įdomių žmonių giminystės šaknis nuo 1918 m., diskutuodamas apie dabartines bendruomenių aktualijas. Projekte bendradarbiausime su bendruomenėmis, kurių Elektrėnų savivaldybėje veikia net 28. Rinksime jų krašto istorijas, pasakosime apie įdomius žmones, paskutinį šimtmetį gyvenusius tose vietose, dalinsimės bendruomenių ir bibliotekų surinkta kraštotyrine medžiaga, dalyvausime ir kartu organizuosime bendruomenių renginius. Rašydami apie bendruomenių ir dabartines aktualijas, skatinsime gyventojų pasitikėjimą pilietiškų ir savo kraštą mylinčių žmonių siekiais puoselėti ir branginti savo kraštą. Taip tęsime pernai pradėtą projektą „Prasmingi darbai vienija žmones“. Kviečiame visas bendruomenes aktyviai prisijungti prie mūsų projekto ir informacija apie savo veiklą dalintis laikraščio puslapiuose.

Share

Projektą apibendrinant

Narių vertinimas:  / 0

Virginija Jacinavičiūtė

IMG 3531Kuo gi aš užpildysiu du puslapius, nerimavau, kai pradėjome pilietiškumo skatinimo projektą „Prasmingi darbai vienija žmones“. Iš pradžių maniau, bus sunku atrasti temų sričiai, kurią menkai teišmanau. Tačiau teko pasiraitoti rankoves ir ieškoti informacijos, pašnekovų, žmonių, galinčių patalkinti ieškant informacijos. Labiausiai mane nustebino paskutinis projekto etapas – pokalbiai su kraštiečiais, tarnaujančiais Lietuvos kariuomenėje. Nustebau, kiek įdomių kariškių kilę iš mūsų krašto, įsijautusi nė nepastebėjau, kad su metų pabaiga baigėsi ir projektas, kuris padėjo man praplėsti žinias apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Viliuosi, kad jis buvo naudingas ir tiems, kurie skaitė straipsnius.

Share

M. Kolbinas: kiekvienas kuriame savo šalies ateitį

Narių vertinimas:  / 1

DSC 0153 1Pradėję projektą „Prasmingi darbai vienija žmones“ ir patys nesitikėjome, kad atrasime tiek daug kariškių, kurie užaugo arba vėliau šaknis išskleidė mūsų savivaldybėje. Jau kurį laiką rašome apie kariškius, kurie savo veikla, patriotiškumu gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Šį kartą kalbiname Mindaugą Kolbiną, vyresnįjį seržantą, augusį Elektrėnuose, čia baigusį „Ąžuolyno“ vidurinę mokyklą.

Ilgiausiai M. Kolbinas ėjo minosvaidininko pareigas, o šiuo metu karinių dalykų moko žinomus Lietuvos žmones laidoje „Tikri vyrai“, rodomoje per nacionalinę televiziją LRT.

Share

Pagarbos per daug nebūna

Narių vertinimas:  / 1

Julija Kirkilienė

IMG 3516Sekmadienį, kaip ir Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi pradžioje, į Trakų bažnyčią rinkosi savanoriai, nešdami vėliavą. Tik šį kartą savanorių gretos buvo šiek tiek retesnės, o veidai ne tokie jaunatviški ir ne tokie ryžtingi. Daugumos savanorių lūpose klaidžiojo šypsena, o akyse – džiaugsmo spindulėliai. Džiaugsmas akyse ne dėl pergalių, o dėl susitikimo su kovos draugais, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjais, bendražygiais. Bažnyčioje gruodžio 4 d. buvo pašventinta Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Trakų skyriaus vėliava.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.