Straipsniai

Telšiai: kuo panašūs ir kuo skiriasi nuo Elektrėnų

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 23 birželio 2017

TELSIAIJulija KIRKILIENĖ

Sakoma, kad geriausiai žmogų pažinsi kelionėse. Bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ nariai, susiruošę į ekskursiją po Žemaitiją, geriau pažino savo kraštą ir vienas kitą.

Telšiai

Bendruomenės pirmininkas Edmundas Vėželis ir jo žmona Janina pirmieji pramynė Žemaitijos kelius ir lankytinas vietas, o tai, ką jie ten pamatė ir sužinojo, parodyti norėjo visai bendruomenei. Tam galimybė atsirado parašius projektą ir iš savivaldybės gavus lėšų. Birželio 15-osios rytą profesionalaus Elektrėnų komunalinio ūkio vairuotojo Kęsto Jasaičio valdomas autobusas su 19 bendruomenės narių po trijų valandų jau buvo Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant 7 kalvų, turi panašias įsikūrimo legendas – Romos įkūrėjus užaugino vilkė, o žemaičių vaikus auklėjo ir globojo meškos, abu miestai turi amfiteatrą. Tiesa, Telšiuose, skirtingai nei Romoje, amfiteatras pastatytas prieš keletą metų už Europos Sąjungos lėšas. Koncerto elektrėniškiai amfiteatre nematė, bet susėdę tarp gėlių ant patogių suolų diskutavo, kiek Masčio ežero pakrantei sutvarkyti buvo skirta lėšų ir kas už tas lėšas padaryta. Tokia diskusija, žinoma, vyko lyginant Telšius su Elektrėnais. Telšiuose, įgyvendinus projektus už beveik 7 mln. eurų įrengta: 8,32 km pėsčiųjų-dviračių takų, vaikų žaidimo aikštelės (3 vnt.), estrada (1 vnt.), pavėsinės (3 vnt.), krantinės (2 vnt.), pontoniniai tiltai (6 vnt.), poilsio aikštelės (3 vnt.), amfiteatras su operatorine (1 vnt.), WC pastatas (2 vnt.), vieta kameriniams renginiams (1 vnt.), sporto aikštynas (1 vnt.), apžvalgos aikštelės (3 vnt.), scena (1 vnt.).

Lyginome

Bet lyginti nepalyginamo nėra prasmės. Telšiai rašytiniuose šaltiniuose, kaip užrašyta meninėse plokštelėse ant Didžiosios Žemaičių sienos, paminėti 1219 metais. Telšių senamiestis yra urbanistikos paminklas bei taip sutvarkytas, kad, ko gero, lenkia kai kuriuos senuosius Europos miestus, kuriuos dažnai lanko ir elektrėniškiai, nepamiršdami apie tai pasidalinti nuotraukomis su socialinio tinklo „Facebook“ draugais. Elektrėnus su Telšiais lyginti galima nebent todėl, kad abu miestai yra tarp nedaugelio miestų Lietuvoje, turinčių miesto centre ežerą. Deja, kaip sutvarkytos ežero pakrantės Elektrėnuose ir Telšiuose, palyginti neįmanoma. Elektrėnuose už 2 milijonus eurų įrengtas tik paplūdimys, daug blogiau atrodantis nei telšiškių. Prie Masčio ežero nuomojami vandens dviračiai, baidarės. Nors Masčio ežero pakrantės nuo seno buvo apstatytos nuosavais nameliais, dabar apleistų pastatų aplinkui ežerą nėra. Bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ nariai net sakė besigėdijantys dėl elektrėniškių gobšumo, kad legendinio „Perkūnkiemio“ savininkai ne patys tvarkėsi restorano pastate, o pardavė jį bet kam – svarbu, gavo milijoną ir jį pasidalino. Todėl dabar Elektrėnai prie ežero turi apleistą teritoriją.

Protingi žmonės

Viename socialiniame tinkle radau tokį įrašą apie telšiškius: „Protingi žmonės lieka namuose ir juos tvarko“. Kad telšiškiai myli ir puoselėja savo miestą, atvykėlis pamatyti gali kiekviename žingsnyje. Net prekybos centras „Maxima“ įsikurti Telšiuose galėjo savo pastato projektą pritaikydamas prie senamiesčio. Gal todėl, kad Telšiuose veikia Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, kur veikia Metalo plastikos katedra, sujungianti Metalo meno ir juvelyrikos bei Skulptūros studijas, Telšiuose gausu įdomiausių skulptūrų. Centrinėje miesto aikštėje, kur bokšte virš laikrodžio įsikūrusi meška, pastatyta skulptūra Lietuvos skalikui. Telšių globėjos meškutės skulptūra stovi prie katedros. Sakoma, kad 2008 metais pastatyta skulptūra pildo norus – tereikia patrinti meškutės nosį. Trynė elektrėniškiai tą nosį, trynė, nes visų norai buvo panašūs – kad ir Elektrėnuose atsirastų kuo daugiau savo miestą mylinčių žmonių ir miestą gražintų panašiai kaip telšiškiai. Gal ir elektrėniškiai galėtų sugalvoti pastatyti miesto planą, pritaikytą akliesiems, skulptūrą-žaidimą – metalinio guolio ridenimą po lankytinas vietas. Telšiuose ant žemės daug įspaudų, skirtų žmogui, o ant akmeninės katedros sienos mažose skulptūrėlėse ir meninėse plokštėse įamžinta visa Žemaitijos ir Telšių istorija. Apie Telšių katedrą, bažnyčias ar net buvusią žydų rabinų aukštąją mokyklą informacijos besidomintys gali surasti visur. Elektrėniškiai, Telšiuose praleidę keletą valandų, tą miestą įsimylėjo ir kiekvienas sau pažadėjo čia dar sugrįžti.

Žemaitija

Iš Telšių autobusas su „Elektrėnų krašto“ bendruomenės nariais pasuko link Šatrijos kalno, kur norintys pasisėmė laumių stiprybės, o nuo Šatrijos važiavome į Kelmės dvarą. Čia irgi galėjome Kelmės dvarą palyginti su Abromiškių dvaru. Abu dvarai gavo Norvegijos medinio paveldo apsaugos lėšų, tik Kelmės dvaras buvo pirmasis, o Abromiškių dvaras, gal paskutinis, tas lėšas įsisavinęs. Kelmės dvarui pasisekė, kad jį nuo XV amžiaus iki pat 1940 metų valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai. Sovietiniais metais dvaro pastatuose buvo mokykla, tarybinio ūkio raštinė, o atkūrus nepriklausomybę dvare įkurtas muziejus. Todėl Kelmės dvaras, skirtingai nei Abromiškių, nebuvo nei apleistas, nei sudegintas. Dvare įkurtame Kelmės krašto muziejuje bene vertingiausias eksponatas – 1831 metų sukilimo prieš carinę Rusiją, kuris pradėtas ir buvo Kelmės dvare, vėliava. O įdomiausias eksponatas – kalbantis Julijaus Gruževskio portretas. Tai jis, pritaikius šiuolaikines technologijas, žemaitiškai su lenkišku akcentu papasakojo elektrėniškiams dvaro istoriją.

Ekskursijoje po Žemaitiją „Elektrėnų kraštas“ dar suspėjo aplankyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, Šiluvos baziliką ir Apsireiškimo koplyčią bei nusifotografuoti prie ilgiausio (599 m) ir aukščiausio (42 m) Lietuvos tilto, 1916 metais pastatyto, o 1952 metais atstatyto Radviliškio–Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 km Lyduvėnų tilto. Tiltas nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Lyduvėnų geležinkelio tiltas paskelbtas Kultūros paminklu.

Per 13 valandų elektrėniškiai sukorė 520 km, surado ne kiekvienam dar žinomą Lietuvą ir sustiprino bendruomeniškumą. Bendruomenė „Elektrėnų kraštas“ šią kelionę priskiria prie prasmingų darbų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, nes sužinojo daug nežinotos Lietuvos istorijos ir ja pasidalino su skaitytojais.