Jau metai praėjo nuo tada, kai vieviškių komunalinėmis paslaugomis ėmė rūpintis Elektrėnų komunalinis ūkis (EKŪ). Ta proga EKŪ vadovybė, lydima mero pavaduotojo Viktoro Valiušio, susitiko su vieviečiais apie džiaugsmus ir rūpesčius pasikalbėti. Gausiai žmonių susirinko, tik, bėda – visi su rūpesčiais, o ne džiaugsmais: kam šildymas per brangus, kam lubos pelija, nes kaimynai šildymą atsijungė, o kas už kaimynų sunaudotą vandenį mokėti turi.
Prasiskolinusiems namų nerenovuos
EKŪ generalinis direktorius Ričardas Leckas jau buvo iškristalizavęs dažniausiai iškylančias problemas ir paruošė visą pristatymą. Pradėjo jis nuo sektino pavyzdžio – ekonomiškiausio namo savivaldybėje.
„Tai yra tipinis namas, bet „apvilktas“ šiuolaikiškai – renovuotas. Namas yra dvigubai šiltesnis net už naujausią šešiolikaaukštį daugiabutį Elektrėnuose. Tai nereiškia, kad šešiolikaaukštis yra nekokybiškai pastatytas – tiesiog jame labai dideli langai, per kuriuos išeina šiluma, o renovuoto namo langai yra žymiai mažesni“, – sakė generalinis EKŪ direktorius.To ekonomiškiausio namo gyventojai už šildymą moka keletą kartų mažiau nei kiti elektrėniškiai.
Renovacija – viena dažniausiai daugiabučių kaimynus kiršinančių temų pastaruoju metu. Kiršina ji ne tik kaimynus tarpusavyje, bet ir komunalininkus su vartotojais. Vievyje renovacijai pritarė 6 namų gyventojų dauguma, tačiau paaiškėjo, kad net trims daugiabučiams negali būti suteikta paskola – įsiskolinimai už komunalines paslaugas čia viršija nustatytą normą. Todėl jei Liepų gatvės 20A, Stoties gatvės 45A ir Stoties gatvės 45B namų gyventojai nori renovuoti savo namus, įsiskolinimą turi sumažinti.
Generalinis EKŪ direktorius pabrėžė, kad Vievyje yra daug skolininkų. Jis paragino juos nebijoti ir ateiti tartis, kol skola dar neperduota išieškotojams. „Skolų kaupti neapsimoka, nes jos tik didėja“, – sakė R. Leckas. Bendrovė suteikia galimybę atsiskaityti dalimis, iš anksto sudarant grafiką, jei yra pateisinamų priežasčių – netgi atidėti mokėjimus. Tačiau komunalininkai už nosies nesileis vedžiojami – jei susitarimas nevykdomas, skola taps jau išieškotojų rūpesčiu. R. Leckas prisipažino, kad jo valdoma bendrovė procentiškai yra viena labiausiai įsiskolinusių komunalines paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, todėl su skolininkais žaisti nėra kada.
Norint renovuoti daugiabutį, reikia, kad su tuo sutiktų 50 proc. plius 1 namo gyventojas. Vievyje labiausiai su namo renovacija sutinka Šviesos g. 3 namo gyventojai. 12 butų name tam pritaria 10 butų gyventojai. Tai sudaro 83 procentus. Viename iš renovacijai pasiruošusių namų gyvenanti Eugenija Jončienė sakė abejojanti, ar parašai surinkti skaidriai – ją ir kaimynus stebina toks gyventojų aktyvumas. EKŪ generalinis direktorius patikino, kad gyventojai bet kada gali ateiti ir patikrinti, kas ir kur pasirašė.
Šiluma kaulų nelaužo
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės ryžtasi imti ilgalaikes paskolas ir renovuoti daugiabučius – aukštos šildymo paslaugų kainos. Apie jas vieviečiai irgi netylėjo. Jiems šildymas per pastaruosius metus pabrango. R. Leckas aiškino, kad viskas priklauso nuo kainos, už kurią perkamas kuras ir ramino, kad jau kitąmet šildymo paslaugos pigs iki trijų centų, nes pradės veikti biokuro katilinė. Nors bendroje Lietuvos statistikoje EKŪ tikrai nėra brangiausiai savo klientams šildymo paslaugas teikianti bendrovė. Su 24,09 cento už kilovatvalandę EKŪ rikiuojasi 19 vietoje iš 51. Brangiausiai už šildymą moka Joniškio ir Nemenčinės gyventojai (atitinkamai 33,84 ir 33,10 cento už kilovatvalandę). Pigiausiai moka uteniškiai ir širvintiškiai – po 17,58 ir 19,42 cento. Vienuolika mažiausiai už šildymą Lietuvoje mokančių miestų naudoja biokurą.
Susirinkimo metu R. Leckas iškėlė dar vieną problemą. Už gudruolių daugiabučių gyventojų, savavališkai atsijungusių nuo bendrų šildymo tinklų ir esą besišildančių autonomiškai, šildymą moka kaimynai. „Žmogus ryte įsijungia dujinį šildytuvą, dieną išeina, jį išjungia, grįžta vakare, bet namuose nešalta. Kodėl? Nes kaimynai šildosi“, – pavyzdį pateikė generalinis direktorius. Jis sakė, kad jau tikriausiai nuo kitų metų nesišildantys gudruoliai bus apmokestinti, ir paragino kaimynus nepasirašinėti po kaimynų prašymais atjungti nuo šildymo sistemos, nes jei už šildymą name mokėjo 20 žmonių, o vienas atsijungė, toliau už tą patį šildymą mokės 19.
Vieni atsijungia, o kiti priešingai – prisijunginėja papildomų šilumą skleidžiančių įrenginių (prisijungia naują radiatorių, įsirengia šildomas grindis ir t.t.). Vievyje sudėtinga nustatyti, kiek radiatorių turi būti bute, nes nėra vieno bendro plano, kuriame tai būtų nurodyta. Tačiau paprasta nustatyti, kas šildosi papildomai ir savavališkai. „Jei vonios kambaryje pajutote šiltas lubas, ar matote, kad jos drėgnos, ir įtariate, kad kaimynas iš aukščiau, pavyzdžiui, šildosi grindis, netylėkite ir praneškite. Juk padidėjusios šildymo sąnaudos gula ant visų namo gyventojų“, – perspėjo EKŪ direktorius.
Oro temperatūra jau šiltėja, ir dažnas daugiabučio gyventojas džiaugiasi, kad pagaliau nebereikės mokėti už šildymą, nes dabar jau šildys saulė, o ne radiatoriai. Balandžio 2 dieną vienam daugiabučiui Elektrėnuose ir vienam Vievyje buvo atjungtas šildymas. Įprastai tai daroma, jei trijų parų vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Bet procesą galima ir paspartinti – surinkti 50 proc. plius 1 namo gyventojo parašus.
„Jei lauke 15 laipsnių šilumos, o radiatoriai vis tiek karšti, jei pusė radiatorių šyla, o pusė – ne, ar dar kokių panašių defektų pamatote – nedelskite ir skambinkite į dispečerinę“, – sakė R. Leckas. Jei problemos didesnės, netvarkingas stogas, gyventojai mato, kad reikia keisti vamzdžius, ir t.t. – reikia kreiptis į EKŪ raštiškai.
Klastūnas gyvatukas
Už gyvatuką vieviečiai dabar moka dvigubai brangiau nei mokėjo anksčiau, kai tai buvo „Gelvitos“ kompetencija. Gyvatukas butuose reikalingas dėl kelių priežasčių: kad būtų palaikoma tam tikra karšto vandens temperatūra, nesiveistų bakterijos, kad būtų taupoma bei patogu naudotis karštu vandeniu. Gyvatukas užtikrina tai, kad vos atsukus čiaupą pradeda bėgti karštas vanduo – nereikia laukti ir tuščiai jo leisti. Generalinis EKŪ direktorius aiškino, kad kadangi aukštą gyvatuko temperatūrą palaikyti reikia daug energijos, tai ir mokėti tenka nemažai, o anksčiau ne visada buvo tos temperatūros paisoma.
Kai neužtikrinama tinkama temperatūra, vandenyje gali atsirasti legionelių bakterijų. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45°C. Žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose. Esant aukštesnei nei 66°C temperatūrai legionelės žūva. Kai legionelės sukelia ligą, pakyla aukšta temperatūra, ligonį krečia šaltis, jis gali viduriuoti, vemti, gali sutrikti sąmonė, orientacija.
Sumoka už kaimynų vandenį
Vanduo kaip ir elektrėniškiams, taip ir vieviškiams per šiuos metus pabrango. Pagrindinė priežastis – Lietuvos elektrinė pasistatė savo valymo įrenginius ir nebepirko paslaugų iš Elektrėnų komunalinio ūkio, dar įtakos turėjo ir „Gelvitos“ prisijungimas. Ir dabar vanduo savivaldybėje brangesnis nei Lietuvos sostinėje. Tačiau pasak EKŪ generalinio direktoriaus, negalima Vievio lyginti su Vilniumi. Vilnius – didelė ir tanki vietovė, o Elektrėnų savivaldybėje vandens abonentai išsimėtę po miestus ir kaimus. Būtent vandens tiekimas kaimams ir pakelia bendrą kainą. „Tai tegu kaimai ir moka“, – riktelėjo susirinkime dalyvavęs pasipiktinęs vievietis. Tačiau tai nėra įmanoma – įstatymai draudžia.
Kiti vieviečiai nuogąstavo dėl vandens kokybės – esą vanduo labai geležingas. EKŪ atstovas patvirtino, kad reguliariai yra daromi vandens kokybės tyrimai, kurie rodo, kad vanduo yra tinkamas vartoti. Jis neatmetė galimybės, kad galbūt Vievio pakraščiuose gyvenančių žmonių namuose vandens kokybė gali skirtis. Būna atvejų, kai vanduo menkai naudojamas, užsistovi didesnio diametro vamzdžiuose, kurie rūdija, ir taip prisisotina geležies. Visiems nerimaujantiems jis sakė, kad kreiptųsi, o komunalininkai vandenį patikrins.
Vievietė Eugenija Jončienė priminė R. Leckui problemą, apie kurią jau buvo jį informavusi anksčiau. Nors ne visiems tai problema. Pasirodo, visai dažnai daugiabučiuose kaimynai moka už kitų kaimynų suvartotą vandenį. Vieniems gerai, kitiems – jau prasčiau. Dar madingi magnetai, kuriais daugiabučių gyventojai papuošia savo vandens skaitiklius ir neribotai džiaugiasi vandens malonumais. O sąžiningi kaimynai už jų sunaudotą vandenį sumoka. Skaitikliai bute rodo vieną, bet bendras namo skaitiklis tokiu atveju parodo visai kitą, ir perviršis išskirstomas visiems gyventojams. Pati E. Jončienė pasakojo, kad tenka ir dvigubai daugiau, nei rodo buto skaitiklis, sumokėti.
EKŪ direktorius sutiko, kad tai yra opi problema, pasitaikanti ir Vievyje, ir Elektrėnuose. Vienintelė išeitis – visame name pakeisti senuosius skaitiklius į naujus, kurie iki šiol buvo nepaveikiami jokių magnetų.
R. Leckas džiaugėsi, kad per pastaruosius metus buvo įsisavinta daug ES lėšų vandens ir nuotekų tinklų tiesimui. Tačiau šalia naujų tinklų gyventojams taip pat iškyla problemų: tai pinigų neturi prie jų namo prijungti, tai nesutinka su kaina, kurią moka už nuotekas, nes pusę vandens ant daržų išlaisto. Kadangi nuotekų kiekis nustatomas pagal suvartoto vandens kiekį, žmonėms, naudojantiems vandenį daržams laistyti, R. Leckas patarė įsirengti naują skaitiklį, apskaičiuojantį, kiek nuotekų vartotojas išleidžia.
Smirdi ir kainuoja
Dar viena pasipiktinusi gyventoja sakė nesuprantanti atliekų sistemos: „Šiukšlina ne kvadratinis metras, o žmogus. Ir kaina turėtų priklausyti ne nuo ploto, o nuo to, kiek žmonių šiukšlina“. Dar labiau ji užsiplieskė sužinojusi, kad atliekų išvežimas brangs ir už kvadratinį metrą teks mokėti 29 centus. „Sąvartynas čia pat, gyvename ir nuodijamės, o šitiek už šiukšles mokėti reikia! Kodėl mums nėra skirta jokių kompensacijų?“, – piktinosi vievietė.
R. Leckas paaiškino, kad pabrango vadinamasis vartų mokestis. Dabar į sąvartyną atvežus toną atliekų, reikia mokėti 107 litus, o prieš balandžio mėnesį – 70 litų. Ir vartų mokestis ateityje tik didės. „Vienintelė išeitis, kad atliekų tvarkymo paslaugų kaina toliau nedidėtų tokiais mastais – kuo daugiau rūšiuoti. Žinoma, dar ne visa infrastruktūra yra gerai įrengta, dar kai kur trūksta rūšiavimo konteinerių, bet šias problemas stengiamės spręsti“, – sakė EKŪ generalinis direktorius.
Po truputį tikslo link
„Nesitikėkite, kad per metus padarysime tiek, kad Vievio butų ūkis atrodytų kaip Elektrėnų – mes neturime galimybių pašalinti visas problemas iš karto. Pradedame nuo ten, kur labiausiai reikia. O jei laukti nenorite, kurkite bendrijas ir tvarkykitės patys“, – kalbėjo EKŪ generalinis direktorius.
Tačiau nėra Vievyje taip blogai. Gražėja stogai, kuriems nereikėjo daug lėšų – labiau žmonių rankų, tvarkoma daugiabučių namų aplinka, o jeigu šią vasarą bus pakeistos šildymo trasos Liepų gatvėje, Vievis taps bene vieninteliu miestu visoje Lietuvoje, kuriame naujomis pakeistos visos trasos.