Mokytojai, įtvirtindami ir gausindami šeimoje vaikams įskiepytas dvasines vertybes, padeda jaunuoliui bręsti, pasirinkti savarankiško gyvenimo kelią. Mokykla, mokytojas buvo ir yra bendruomenės, taip pat tautos pažangos skatintojas.
Paieškos budina atmintį, žadina pagarbą
Sodiečiai gerai žino, kad nepurenama dirva velėnėja. Panašiai atsitinka ir su mūsų istorine atmintimi. Jeigu jos negaiviname, ilgainiui užsimiršta net pačių artimiausių žmonių – savo šeimos, giminaičių svarbesnės datos, o ką jau besakyti apie mokyklos, tėviškės ar tautos praeitį.
Tėviškės pažinimo paramos fondas kartu su Tėvynės pažinimo draugija jau 15 metų įgyvendina itin reikšmingą tiriamojo pobūdžio projektą „Lietuvos pedagogų kultūros paveldas“. Skubėti verčia ta aplinkybė, kad kasmet daugėja uždarytų mokyklų. Tokių buvusių švietimo židinių istorija, jų mokytojų indėlis ir patirtis dar sparčiau grimzta į užmarštį.
Tautotyros žinių rinkimo savanoriai pastaraisiais metais intensyviau gvildeno buvusios Trakų apskrities mokyklų praeitį. Sukauptus archyvinius duomenis ir memuarinę medžiagą skelbė spaudoje, o šių eilučių autorius tai įprasmino knygoje „Paparčių šviesos židinys“ (2010) ir „Čižiūnų židinio šviesa“ (2014). Švietimo paveldo tyrinėtojai apgailestauja, kad švietimo skyriai ir pačios mokyklos silpnai domisi savo istorija, mažai sukaupusios mokytojų atsiminimų, dokumentų, nuotraukų. Jaunoji pedagogų ir jų auklėtinių karta – šiuolaikiška, žingeidi, bet… nežino savo praeities, iškilių gimtinės švietimo pirmtakų.
Ji mokė Panerių, Neciūnų, Pakalniškių vaikus
Minėtose knygose apie Paparčių (Kaišiadorių r.) ir Čižiūnų (Trakų r.) švietimo paveldą yra nemažai faktų apie mokytojus, kurių profesinė ir visuomeninė veikla įspaudė ženklius pėdsakus Elektrėnų krašte. Vien šiųmetėje knygoje „Čižiūnų židinio šviesa“ plačiau ar siauriau minima keliolika tokių pedagogų: A. Palionis, P. Radzevičius, O. Smalskaitė, E. Domaševičiūtė, E. Kazlauskienė, A. Sinkevičienė, A. Veličkienė, J. Ališauskaitė, V. Korsakas, J. Prazdeckaitė, J. ir S. Kasparavičiai, A. Dulkė, Z. Aliukonienė, D ir V. Bražinskai, A. Ulišauskienė ir kt. Nėra abejonės, kad ne vieno „Elektrėnų kronikos“ skaitytojo širdis suvirpės prisiminus. Bus ir tokių, kurie savo mokytojus per rūpesčius ir metų tėkmę primiršo.
Rašydamas šias mintis neseniai apsilankiau Vievio pradinės mokyklos Pakalniškių komplekte. Čia erdvu, jauku. Jaunos mokytojos teiravausi mokyklos istorijos ir žinių apie joje mokytojavusią Angelę Zuzevičiūtę-Veličkienę. Atsakė: istorijos nežinanti, tokios mokytojos negirdėjusi, patarė teirautis į poilsį išėjusios kolegės. Pagaliau buvusi mokytoja J. Selickienė mielai prisiminė savo pirmtakę.
Archyvų žiniomis, A. Zuzevičiūtė gimė 1905 m. Žiežmariuose. Be jos šeimoje augo seserys Justina ir Marijona, broliai Zigmas ir Justinas. Angelė, baigusi vidurinėje 4 klases, įstojo į „Saulės“ mokytojų seminariją. Dėl sveikatos mokslą nutraukė ir nuo 1923 m. spalio 15 d. pradėjo mokytojauti Vievio vlsč. Panerių pradžios mokykloje. Po to gilino žinias dvejų metų Aukštadvario mokytojų kursuose. Juos baigusi dirbo Semeliškių vlsč. Neciūnų, Onuškio vlsč. Bytautonių pradžios mokyklų vedėja. Susituokė su Juozu Velička, augino sūnų Algirdą. Nuo 1936 m. rudens savo noru vėl atsikėlė į Vievio vlsč. vadovauti Pakalniškių mokyklai.
Tačiau šiuos, kaip ir šimtų geriausių Lietuvos mokytojų likimus skaudžiai pakeitė sovietų okupacija, karas, nacių priespauda ir antroji Rytų kaimynės „meilė“. Mokytoją A. Veličkienę ir jos vyrą Juozą 1947 m. rugpjūčio 8 d. suėmė MGB Vievio pareigūnai. Nuvežė į Trakų, paskui – Vilniaus kalėjimą. Tardė. Apkaltinę buvus šauliais, tarnavus Smetonos režimui, dalyvavus antitarybinėje veikloje ir kad su ginklu persekiojo bėgančius tarybinius karius, Ypatingasis pasitarimas 1947 m. gruodžio 20 d. nuteisė juos 10 metų lagerio. Mokytoja kalėjo Komijoje. Į Lietuvą sugrįžo 1955 m. Manoma, kad Trakų r. švietimo skyriaus inspektorė A. Gaidukienė padėjo „liaudies priešui“ gauti darbo Čižiūnų mokyklos Ivaniškių komplekte.
Tai tik kelios eilutės iš knygos „Čižiūnų židinio šviesa“ apie keliolika ir Elektrėnų krašte savo žinias, dvasios spindulius dalijusių mokytojų indėlį ir išgyvenimus.
Dr. Kazys Račkauskas